Aplinkosaugos problemos tradicinėje fenolių gamyboje

Tradicinė fenolių gamyba labai priklauso nuo naftos chemijos išteklių, o jos procesai kelia didelių aplinkosaugos iššūkių: Teršalų išmetimas:
Sintezės, kurioje kaip žaliavos naudojami benzenas ir acetonas, metu susidaro nuotekos, kuriose yra benzeno, fenolio junginių ir kitų kenksmingų medžiagų, tiesiogiai teršiančių vandens telkinius ir dirvožemį. Tuo pačiu metu į aplinką išskiriamas didelis anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o tai skatina visuotinį atšilimą.
Išteklių sunaudojimas: reakcijai reikalinga aukšta temperatūra ir slėgis, todėl sunaudojama daug energijos ir mažai žaliavų, o tai lemia išteklių švaistymą.

Fenolio gamyba (1).jpg

Šiuolaikinių aplinkos apsaugos technologijų taikymas

Katalizės ir žaliosios sintezės technologijų inovacijos
Naujos katalizinės sistemos: naudojant efektyvius katalizatorius (pvz., molekulinius sietus, joninius skystuosius katalizatorius), sumažėja reakcijos temperatūra ir slėgis, sumažinamas energijos suvartojimas ir slopinamas šalutinių produktų susidarymas. Pavyzdžiui, titano-silicio molekuliniai sietai gali padidinti fenolio sintezės efektyvumą daugiau nei 30 %.
Žaliųjų žaliavų pakeitimas: naudojant biologinės kilmės žaliavas (pvz., ligniną, šiaudų hidrolizatus) arba augalinės kilmės junginius (pvz., eugenolį) kaip substratus, fenolis yra gaminamas biologinės konversijos arba cheminės sintezės būdu, taip sumažinant priklausomybę nuo naftos išteklių.
Teršalų apdorojimo ir perdirbimo technologijos
Išmetamųjų dujų valymas: Katalizinis oksidavimas (pvz., TiO₂ fotokatalizė, tauriųjų metalų katalizatoriai) skaido lakiuosius organinius junginius (LOJ);
Adsorbcijos metodai (aktyvuota anglis, molekuliniai sietai) iš išmetamųjų dujų išskiria vertingas medžiagas, tokias kaip benzenas, ir jas perdirba.
Nuotekų valymas:
Membraninio atskyrimo technologijos (atvirkštinis osmosas, ultrafiltracija) pašalina fenolio medžiagas iš nuotekų;
Pažangios oksidacijos technologijos (ozono oksidacija, Fentono reakcija) giliai skaido organinius teršalus, todėl nuotekos atitinka išleidimo standartus arba yra pakartotinai naudojamos.

Darnaus vystymosi strategijos

Šaltinių mažinimas ir procesų optimizavimas
Įdiegti uždarojo ciklo sistemas: perdirbti žaliavas (pvz., benzeną, acetoną) iš nuotekų ir išmetamųjų dujų, kad būtų pasiektas „nulinis išmetimas“;
Pakeiskite partijinius procesus nepertraukiama gamyba, kad sumažintumėte energijos suvartojimą ir medžiagų nuostolius.
Išteklių perdirbimas ir atliekų utilizavimas
Kietųjų atliekų išteklių panaudojimas: katalizatoriaus likučiai regeneruojami siekiant atkurti aktyvumą arba sudeginami siekiant atgauti šilumos energiją; šalutiniai produktai (pvz., acetonas) išvalomi ir vėl panaudojami gamyboje.
Energijos kaskados panaudojimas: panaudokite reakcijos atliekų šilumą elektros energijos gamybai arba šildymui, kad sumažintumėte bendras gamyklos energijos suvartojimą.
Žiedinės ekonomikos modelių konstravimas
Sukurti pramonės parkų bendradarbiavimo sistemas: sujungti fenolio gamybą su tolesnėmis pramonės šakomis (pvz., plastikų, dervų perdirbimu), siekiant uždaro ciklo žaliavų, produktų ir atliekų;
Bendradarbiauti su energetikos įmonėmis siekiant surinkti ir saugoti anglį (CCUS) iš gamyklų išmetamųjų dujų (pvz., CO₂), taip sumažinant anglies dioksido išmetimą.

Būsimos plėtros kryptys

Technologinių inovacijų dėmesys
Biosintezės technologijos: sukurti genetiškai modifikuotas bakterijas, kurios fermentacijos būdu tiesiogiai sintetintų fenolį iš cukrų, taip sudarydamos sąlygas visiškai biologiškai pagrįstai gamybai;
Elektrocheminės ir fotokatalizinės technologijos: skatinti fenolių sintezę naudojant atsinaujinančią energiją (saulės, elektros energiją), siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimą.
Politikos ir pramonės bendradarbiavimas
Tarptautinis bendradarbiavimas skatina vieningus techninius standartus ir spartina tarpvalstybinį aplinkos apsaugos procesų (pvz., žaliosios katalizės, anglies pėdsako apskaitos metodų) skatinimą;
Vyriausybės skatina įmones diegti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, taikydamos mokesčių lengvatas ir anglies dioksido išmetimo leidimų prekybos mechanizmus, taip skatindamos pramonės žaliąją transformaciją.

Darniam fenolių gamybos vystymuisi reikia integruoti technologines inovacijas su žiedinės ekonomikos koncepcijomis. Katalizinio atnaujinimo, biologinės kilmės žaliavų pakeitimo ir išsamaus teršalų apdorojimo būdu galima gerokai sumažinti aplinkos naštą. Tuo tarpu, pasikliaujant politikos parama ir pramonės bendradarbiavimu kuriant uždarojo ciklo „išteklių-gamybos-perdirbimo“ sistemą, pramonė bus skatinama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvios transformacijos link, kuri būtų naudinga tiek ekonomikai, tiek aplinkai.


Įrašo laikas: 2025 m. birželio 18 d.