Acetonasyra organinis tirpiklis, plačiai naudojamas įvairiose pramonės šakose. Jo gamybos procesas yra labai sudėtingas ir reikalauja įvairių reakcijų bei gryninimo etapų. Šiame straipsnyje analizuosime acetono gamybos procesą nuo žaliavų iki produktų.

Visų pirma, acetono žaliava yra benzenas, gaunamas iš naftos arba akmens anglių deguto. Tada benzenas reaguoja su garais aukštos temperatūros ir aukšto slėgio reaktoriuje, kad susidarytų cikloheksano ir benzeno mišinys. Ši reakcija turi būti vykdoma aukštoje 300 laipsnių Celsijaus temperatūroje ir 3000 psi slėgyje.

Po reakcijos mišinys atvėsinamas ir padalijamas į dvi dalis: viršutinį aliejaus sluoksnį ir apatinį vandens sluoksnį. Aliejaus sluoksnyje yra cikloheksano, benzeno ir kitų medžiagų, kurias reikia papildomai išvalyti, kad būtų gautas grynas cikloheksanas.

Kita vertus, vandens sluoksnyje yra acto rūgšties ir cikloheksanolio, kurie taip pat yra svarbios acetono gamybos žaliavos. Šiame etape acto rūgštis ir cikloheksanolis yra atskiriami vienas nuo kito distiliuojant.

Po to acto rūgštis ir cikloheksanolis sumaišomi su koncentruota sieros rūgštimi, kad susidarytų reakcijos masė, kurioje yra acetono. Ši reakcija turi būti vykdoma aukštoje 120 laipsnių Celsijaus temperatūroje ir aukštame 200 psi slėgyje.

Galiausiai reakcijos masė atskiriama nuo mišinio distiliuojant, o kolonėlės viršuje gaunamas grynas acetonas. Šiame etape pašalinamos likusios priemaišos, tokios kaip vanduo ir acto rūgštis, užtikrinant, kad acetonas atitiktų pramoninius standartus.

Apibendrinant galima teigti, kad acetono gamybos procesas yra labai sudėtingas ir reikalauja griežtų temperatūros, slėgio ir gryninimo etapų, kad būtų gauti aukštos kokybės produktai. Be to, žaliava benzenas taip pat gaunamas iš naftos arba akmens anglių deguto, o tai daro tam tikrą poveikį aplinkai. Todėl turėtume rinktis tvarius acetono gamybos būdus ir kuo labiau sumažinti jo poveikį aplinkai.